Vasarinių padangų pasirinkimas – ne toks slidus reikalas, kokių pasitaiko dėl žieminių padangų. Tačiau būtina atsižvelgti į tam tikrus kriterijus ir įvertinti savo poreikius.
Etiketės svarba
Vasarą nebūna nei ledo, nei sniego, todėl didžiausias iššūkis padangoms būna šlapias asfaltas. Bet jis taip pat rimtas išbandymas, ypač važiuojant per lietų, pavyzdžiui, magistrale.
Kadangi visos padangos atrodo vienodai juodos ir apvalios, todėl tik specialistai gali atskirti pelus nuo grūdų. O visiems kitiems verta pasinaudoti jau ne vienus metus ES galiojančia padangų žymėjimo sistema. Pagal šią sistemą padangos žymimos, nurodant jų triukšmingumą, sukibimą šlapiame kelyje ir pasipriešinimą riedėjimui. Triukšmo lygis nurodomas decibelais, o kiti du kriterijai – skirstant į kategorijas nuo A iki G. Rinkdamiesi padangas, ieškokite kuo geresnio visų trijų rodiklių derinio ir kuo aukštesnių kategorijų.
Skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių padangų yra tikrai nemenki. Pavyzdžiui, A kategorijos padanga reiškia, kad 80 km/val. greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias šlapiame kelyje gali būti net iki 18 m trumpesnis, nei naudojant G kategorijos padangas. Kita svarbi charakteristika – pasipriešinimas riedėjimui. Ši savybė turi didelę įtaką automobilio degalų sąnaudoms. A kategorijos padangos, palyginti su G kategorijos, automobilio degalų sąnaudas padeda sumažinti iki 0,6 l/100 km. Į etiketėje užrašytus decibelus atkreipkite dėmesį tuo atveju, jeigu vertinate salone tvyrančią tylą. Padangų triukšmingumas tam turi didelę įtaką.
Ankstesnė minimali riba
Visuomet verta atsižvelgti į gamintojo nurodytus padangos matmenis ir greičio kategoriją. Verta prisiminti, kad beveik niekada nebūna ir pigiai, ir gerai. Geras padangas gali pagaminti tik didelę gamybos patirtį sukaupusios kompanijos ir savo geriausių produktų jos pigiai neparduos. Taupant pinigus, galima pasidomėti didiesiems koncernams, tokiems kaip "Bridgestone", "Goodyear-Dunlop", "Michelin" ar "Continental", priklausančiomis pigesnių padangų markėmis. Tokiomis, kaip "Firestone", "Sava", "Kleber", "Uniroyal" ar "Barum". Šių markių padangos yra kuriamos naudojant senesnes brangiųjų markių technologijas, todėl jos neretai pasiūlo gerą vertę.
Padangas privaloma keisti, kai jų protektoriaus gylis sumažėja iki 1,6 mm. Tačiau, specialistai pataria, kad norint važinėti saugiai, nederėtų laukti šios ribos ir apsiriboti ne mažesniu nei 4 mm gyliu. Tokiu būdu bus užtikrintas priimtinas padangų efektyvumas šlapiame kelyje. Kitas padangų tinkamumo kriterijus – amžius. Gamintojai tvirtina, kad 5 m amžiaus padanga, senstant gumai, palaipsniui praranda savo pradines eksploatacijos savybes. Bet kurioje padangų parduotuvėje ar automobilių servise turėtumėte gauti tikslią informaciją apie padangos gamybos datą. Ši yra įspaudžiama ant šoninės dalies – dažniausiai tai būna keturženklis skaičius, žymintis gamybos metus ir savaitę.
Protektoriaus raštas
Pastaruoju metu padangų gamintojai daug dėmesio skiria ir protektoriaus raštui. Pats paprasčiausias ir seniausiai žinomas yra simetrinis padangos protektorius. Jis pasižymi vidutinėmis sukibimo savybėmis ant sauso asfalto, posūkiuose. Didžiausias pranašumas – padanga su simetriniu protektoriumi yra gana tyli. Sukibimo savybės ant šlapios kelio dangos yra patenkinamos.
Kryptinis padangos protektorius geras tuo, kad puikiai iš po savęs išstumia vandenį, dėl to tokios padangos tinka ant šlapios kelio dangos. Be to, yra ganėtinai stabilios esant dideliam greičiui. Analizuojant tokių padangų trūkumus, reikėtų paminėti, kad padangos būna triukšmingesnės ir dažniau netolygiai nudyla, tačiau tai dažniausiai atsitinka dėl netvarkingų automobilio pakabos elementų ir pernelyg agresyvaus važiavimo stiliaus. Asimetrinis padangos protektorius raštas atsirado palyginti neseniai. Šis protektoriaus tipas sukonstruotas taip, kad padanga į kelio dangą visuomet remtųsi visa plokštuma. Tai lemia, kad padanga nusidėvi tolygiai ir yra stabili posūkiuose. Vis dėlto ant šlapios kelio dangos šios padangos nepasižymi geru sukibimu.
Dar vienas dalykas, į kurį renkantis padangas atkreipti dėmesį pataria gamintojas – greičio indeksas. Šis indeksas nurodytas raidėmis ir reiškia didžiausią greitį, kokiu rekomenduojama važiuoti šiomis padangomis. Jis prasideda nuo K raidės ir reiškia 110 km/val., o su kiekviena kita abėcėlės raide pakyla 10 km/val. Pavyzdžiui, indeksas Q reiškia 160 km/val., ne vietoje įsiterpęs H – 210 km/val., V – 240 km/val., o didžiausias indeksas Y – iki 300 km/val. Todėl indeksą rinktis geriausia įvertinus savo poreikius greičiui ir gamintojo rekomendacijas.
Žieminėms – ne
Techniniuose reikalavimuose nenurodyta, kad vasarą negalima važinėti žieminėmis padangomis, išskirtos tik dygliuotos padangos. Tačiau automobilių specialistai teigia, kad įprotis važinėti su žieminėmis padangomis per karščius, o ir šiaip šiltomis dienomis yra pavojingas ir finansiškai nenaudingas. Žieminės padangos vasarą pailgina stabdymo kelią, todėl esant pavojingoms situacijoms rizikuojama nesuspėti sustoti laiku. Įvairių bandymų metu nustatyta, kad stabdymo kelias pailgėja per visą automobilio ilgį. Maža to, žieminės padangos vasaros metu yra triukšmingesnės ir žymiai greičiau dėvisi. Tad tie vairuotojai, kurie tikisi sutaupyti, nekeisdami padangų, smarkiai apsigauna.
Netinkamas laikinai nenaudojamų padangų laikymas dažnai lemia pagreitėjusį padangų susidėvėjimą. Pakeitus padangas, jas reikėtų nuplauti ir nuvalyti, jos turi būti saugomos švarios. Palankiausia vieta padangoms laikyti yra tamsi, sausa ir vėsi vieta. Rūsys, garažas arba specialios padangų saugojimo vietos automobolių servisuose. Padangos su ratlankiais gali būti guldomos viena ant kitos, tuo metu išmontuotos padangos gali būti laikomos tik vertikalioje padėtyje. Taip laikomos jos neišsikraipo, neišsispaudžia ir išlieka tvarkingos iki tol, kol jų vėl prireikia.
Turi pasirūpinti
Transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto įmonėms (automobilių servisams) draudžiama netinkamas eksploatuoti padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas automobilių servise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Padangų platintojai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senas padangas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kur iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 nenaudojamų padangų per metus. Tai priklauso nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, kiek padangų priima arčiausiai gyventojo esanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė.
Kol kas daugiausia padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į užsienį deginti. Jas deginant naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingas medžiagas. Patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120–140 metų, jos dūla ir išskiria sveikatai pavojingų toksinių bei cheminių medžiagų. Lietuvoje padangas perdirba Alytaus bendrovė "Ekologistika".
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai pateikto kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai pateikė 25,3 tūkst. t padangų, o buvo surinkta 20,5 tūkst. t padangų atliekų. Specialistų skaičiavimu, dar apie 10 tūkst. t padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 5 tūkst. t parduodama nelegaliai.
Lrt.lt
